- oringas
- orìngas, -a adj. (1) 1. NdŽ turintis daug oro: Miške oras dėlto oringesnis už balkonelio Rš. Šie gali sau nuomoti sausus, aukštesnius ir saulėtus kambarius, šalip plačių ir oringų gatvių, prie didelių bulvarų Blv. Bulvės mėgsta oringą, purią, nesusigulėjusią žemę sp. 2. oriškas, lengvas: Fasadai ir dekoratyviniai frontonai sudaro lengvas, oringas plokštumas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.